- paėjus
- paėjùs, -ì adj. (4) galintis toli eiti: Aš da ir dabar paejì, o jauna, būdavo, Vilniun vis pėsčia Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
paėjus
Look at other dictionaries:
laidotojas — ( is K), a smob. (1) NdŽ, Škn kas laidoja mirusį: Laidotojams paėjus atsigert, nuo morų į rugius įsirito Jrk110 … Dictionary of the Lithuanian Language
paeiti — paeĩti 1. intr. einant palįsti (po kuo): Paeimi po kuo SD259. Paeĩna po tiltu Lp. Po stogu paeĩti KBI43. 2. intr. neilgą laiką, neilgą tarpą eiti: Aš dar paėjaũ kelis žingsnius į priekį NdŽ. Keliaujant teko po keletą kilometrų pavažiuoti ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasprūsti — intr. Rtr, NdŽ 1. N, BzF175 paslysti: Pasprūdo koja mano nuo grumslo, ir parpuoliau, išvirtau J. Pasprūdo i nulūžo koją Vvr. Vąšas pasprūdo i užkabino ma[n] gyvnagį Jrb. Kirvis pasprūdo ir pataikė į kairę ranką prš. ║ nukrypti, išsimušti (iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
sutvarkyti — K, J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. tr. NdŽ, Brs padaryti tvarkingą, atitinkantį tvarkos reikalavimus: Barbė ka sutvar̃ko kambarius, ta visi pašaliai spinda i spragčio[ja] Pln. Klojimas yr sutvarkyta, laitas gražus, pašluota [linams minti] Kp. Tik viską … Dictionary of the Lithuanian Language
suvyturti — 1 suvỹturti tr. 1. D.Pošk suvynioti, suvyti į ritinį, į kamuolį, į giją: Sudžiūvusių lapų suvỹtursiu, užsikursiu ir užtrauksiu (užsirūkysiu) Yl. Buvo tam tikri kočėlai, suvỹtursi i tokia kultuve paritinėsi Skd. Išdžiūvo, sau biškį su kočėlu… … Dictionary of the Lithuanian Language
taukš — interj. RŽ, DŽ, NdŽ, taũkš NdŽ; Rtr, KŽ žr. taukšt: 1. Trk, Yl, Bdr Lazdele taukš, taukš, ir puodų nebėr Šmn. Aš taukš par nagus – tie medauninkai ant žemės! Lkv. Vienas taũkš, kitas taũkš – reikėjo kulti su spragelais Šv. Kaip tiktai ans… … Dictionary of the Lithuanian Language
vanduo — vanduõ sm. (3a) K, Š, DŽ, FrnW, vanduo (1) Dk, FrnW, (3a) Pc, Pnd, Ds; SD1195, SD401, Q607, Sut, N, M, vanduõj (3a) Lz, Rod, Sn, Mrc, vanduõn (3a) Pvn, Užv, vanduvà sm. (3 … Dictionary of the Lithuanian Language
versti — ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
